- pamačkė
- pamàčkė sf. (2) Alk, Mrj, KzR, Lkš, pamačkė̃ (4) žr. 1 pamatinė: 1. Žiūrėk, kokia didelė pamàčkė rėplioja! Gdl. Pamačkė po pamatais gyvena Brš. Jau pamačkė̃ atrėplioja Iš. Tas dvaras tuščias, pakajuos nieko nėr, tik pamačkė rupūžė guli ant žemės BsV210. 2. Ko da tu ma[n] čia in akis lendi, pamàčke! Lbv. Na, ar ne pamàčkė! Kap pikta dvasia užsisėdo! Grl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
